senolius

senõlius, -ė smob. (2) KŽ; N žr. senolis: 1. Pry senõliaus mergelė pabūna Pj. Pas senõliaus vaikas augo Šv. Senõlius gano karves Kv. 2. Eina toks senõlius, užsikabinęs tokį krepšį, lazà ranko[je] Smln. Senõliau, kaip tas ežeras vadinas? Kv.